Autorius: Giedrė Kaukaitė
Giedrė Kaukaitė
„Musica humana“ – 50
Prisiminimai iš ansamblio istorijos
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica humana“ šiemet švenčia 50-metį ir balandžio 24 d. kviečia į jubiliejinį koncertą „Muzika žmogui ir dangui“ Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerte dalyvaus pats ansamblis, vadovaujamas Roberto Beinario, choras „Vilnius“, moksleivių chorai „Viva voce“ bei „Kivi“ ir didžiulis būrys solistų. Jubiliejiniame vakare skambės Marco-Antoine’o Charpentier „Te Deum“, lietuviškų miuziklų „Sidabrinis Ežerinis“, „Dzūkiška sakmė“, operų „Meilės legenda“, „Neringa“ fragmentai – muzika, pabrėžianti dabartinį ansamblio kūrybinį ir stilistinį įvairiapusiškumą. Bus pristatyta naujausia kompaktinė plokštelė ir ansamblio jubiliejui skirta knyga.
Giedrė Kaukaitė
Kultūros naktis. Jono Korio pasija
Keletas spontaniškų žodžių vienam vakaro atlikėjui
Birželio 16-osios vakarą „Organum“ salėje po Dainiaus Sverdiolo įspūdingo vargonavimo Kultūros nakties programą pratęsė Jonas Korys, improvizavęs fortepijonu. Šį muziką pažįstame kaip ilgametį LRT garso režisierių, įrašų restauratorių, o dabar – vyriausiąjį šios įstaigos archyvarą, besirūpinantį turtingo LRT garso įrašų archyvo išlikimu. Natūralu, kad ši subtili ir įpareigojanti veikla patikėta žmogui, turinčiam ne tik puikų muzikinį išsilavinimą, jautrią klausą, bet ir ilgametės patirties ištobulintą skonį. Jonas mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo fortepijoną Muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Olgos Šteinberg klasėje, šias studijas derindamas su kompozicijos mokslais Vytauto Barkausko klasėje.
Giedrė Kaukaitė
Atsidavimas, sėkmė ir koziriai
III tarptautiniam Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursui pasibaigus
Šeši jauni dainininkai, sėkmingai įveikę abu pirmuosius III tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso turus, balandžio 2 d. dainavo finalinį koncertą su orkestru Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Štai tie laimingieji: sopranas iš Kroatijos Darija Auguštan, tenoras iš Pietų Korėjos Jaesung Kimas, sopranas iš Ispanijos Mar Morán (Maria del Mar Machado), baritonas iš Armėnijos Grisha Martyrosianas ir ukrainiečiai – sopranas Mariana Mazur ir baritonas Vladyslavas Tlushchas. Šį būrelį papildė septintasis dalyvis, baritonas Orchisairkhanas Erdenee, praėjusio konkurso finalininkas iš Mongolijos, dėl pandemijos trukdžių į finalą negalėjęs atskristi; jam buvo suteikta galimybė dalyvauti šio konkurso finale.
Giedrė Kaukaitė
Iljos Aksionovo metamorfozė
Dainininko Iljos Aksionovo ir pianisto Gusto Raudoniaus koncerto „Organum“ salėje atgarsiai
2021 m. gruodžio pabaigoje išgirdome du Lietuvos menininkus – dainininką Ilją Aksionovą ir pianistą Gustą Raudonių, studijuojančius Diuseldorfo (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje. Šis duetas tarptautiniame „Lied-duo“ konkurse Hertogenbose (Nyderlandai) apdovanotas specialiuoju prizu už artistiškumą ir kitą sezoną kviečiamas sugrįžti rečitaliui su nauja programa.
Giedrė Kaukaitė
Mano kelrodės dainos (VIII)
Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
Atsigręžę į praeito šimtmečio vidurį, regime nuoseklų tautinės savimonės stiprėjimą visose kultūros srityse. Pakilimą anuomet inspiravo poezijos pavasariai, autentiškų etnografinių ansamblių kūrimasis, Justino Marcinkevičiaus ir Juozo Grušo dramos, Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos poezija, Rimanto Šavelio proza, Kazio Sajos ir Sauliaus Šaltenio pjesės, Jono Jurašo ir Eimunto Nekrošiaus spektakliai, Šarūno Nako Naujosios muzikos ansamblio veikla ir lygia greta ryškiausių to meto kompozitorių bei atlikėjų kūryba – visa tai, kaip priešinimasis priverstiniam dvasios karantinui, išugdė galingą kultūrinį proveržį, artinant istorinę laikotarpio kulminaciją – Sąjūdį.
Giedrė Kaukaitė
Mano kelrodės dainos (VII)
Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
Viešnagių į Lenkijos festivalius Krokuvoje, Sandomire, Varšuvoje, Staliova Volioje ar Vroclave mūsų kompozitoriai, atlikėjai ir muzikologai vykdavo lietuviškos muzikos gerbėjo ir propaguotojo, muzikologo Krzysztofo Drobos iniciatyva. Tos kelionės įstrigo atmintin kaip ypatingos ir kiek savotiškos.
Giedrė Kaukaitė
Mano kelrodės dainos (VI)
Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
Kompozitorių sąjunga ir Nacionalinė filharmonija anuomet glaudžiai bendradarbiavo, tad perklausoms pristatytieji ir aptartieji opusai pradėdavo savo tikrąjį gyvenimą koncertuose, festivaliuose, kompozitorių suvažiavimuose ir plenumuose, autoriniuose koncertuose bei paskirų solistų, ansamblių ir orkestrų koncertinėse programose.
Giedrė Kaukaitė
Mano kelrodės dainos (V)
Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
(tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)
Giedrė Kaukaitė
Mano kelrodės dainos (IV)
Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
(tęsinys. Pradžia Nr. 2 (1367), 2021-01-15)
Nenustebčiau, jei Feliksas Bajoras kolegų kūryboje bus nebyliai pasigedęs pozityvios perspektyvos. Juk konstatuojama baigtis, ateities nematant. Ar tikrai tragediniai kūrinių finalai patys savaime anonsuoja virsmą ir atsinaujinimą?
Giedrė Kaukaitė
Mano kelrodės dainos (III)
Apie premjeras, kūrybą, interpretaciją
Kelrodės dainos, kelią žinodamos, atvedė iki Broniaus Kutavičiaus oratorijos „Paskutinės pagonių apeigos“ balsui, vaikų chorui, ragams ir vargonams, pagal Sigito Gedos eiles (1978). Tuometė Mažoji baroko salė (Šv. Kryžiaus bažnyčia) tapo idealia oratorijos atlikimo vieta: žiūrovai, choristų supami, klausydamiesi jų, aplinkui einančių, sustojančių ir vėl ratu einančių, panirę į polifoniškai mirgantį balsų lalavimą, patys jautėsi apeigų dalyviais. Pradiniai oratorijos ragų šaukiniai, magiškai šimtmečių klodus nukėlę, atvėrė pirmaprades tautos šaknis. Akimirksniu jas atpažinome kaip savas: regis, tik šitaip, tarsi mirgėdama vaikų balsais, dūlavo toji mūsų pradžių pradžia, kai krikščionybė tebebuvo neužmatomai toli.
