7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Julijus Lozoraitis

Julijus Lozoraitis

Teatrinė erezija ar feminizmo manifestas?

Įžvalgos po Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Scilė nori būti žmogumi“

Kalbant apie Vilniaus mažojo teatro (VMT) naujojo sezono pirmąją premjerą „Scilė nori būti žmogumi“, tenka pradėti iš toli, t.y. nuo pandemijos meto. Pačiame karantino įkarštyje, 2021 m. sausį, izoliacijos ir griežto kaukių režimo sąlygomis režisierė Gabrielė Tuminaitė, panaudodama teatro sceną kaip kino filmavimo paviljoną, surengė eksperimentą – sukurti film noir filmą pagal Paulinos Pukytės pjesę „Kalno poza“.

Spektaklio „Scilė nori būti žmogumi“ kostiumo eskizas (dailininkai Deividas Katkus ir Sidas Martinavičius). VMT nuotr.
Spektaklio „Scilė nori būti žmogumi“ kostiumo eskizas (dailininkai Deividas Katkus ir Sidas Martinavičius). VMT nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Elžbieta Latėnaitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Elžbieta Latėnaitė, Arvydas Dapšys ir Eglė Mikulionytė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Elžbieta Latėnaitė, Rasa Jakučionytė, Eglė Mikulionytė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Elžbieta Latėnaitė, Rasa Jakučionytė, Eglė Mikulionytė ir Tomas Kliukas spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Rimantas Bagdzevičius ir Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Rimantas Bagdzevičius ir Agnė Šataitė spektaklyje „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Spektaklis „Scilė nori būti žmogumi“. Kadras iš filmo
Julijus Lozoraitis

Ko kauniečiams pavydėtų Mickas Jaggeris ir Klausas Kinski

Dar kartą apie Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklį „Peras Giuntas“

Baisus dalykas yra senatvinė nostalgija. Stebint Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklio „Peras Giuntas“ premjerą, atmintyje nejučiomis iškilo kita šios Henriko Ibseno pjesės versija, prieš daugiau nei keturis dešimtmečius matyta toje pačioje scenoje.

Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kamilė Lebedytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Juhan Viiding (Peras Giuntas) ir Anne Paluver (Sagų Liejikė) Estijos dramos teatro spektaklyje „Peras Giuntas“ (1978). „Eesti Teatriliit“ nuotr.
Juhan Viiding (Peras Giuntas) ir Anne Paluver (Sagų Liejikė) Estijos dramos teatro spektaklyje „Peras Giuntas“ (1978). „Eesti Teatriliit“ nuotr.
Julijus Lozoraitis

Lenkų teatro duobkasys palaidojo ir Rusiją

Jano Klatos „Borisas Godunovas“ Klaipėdos dramos teatre

Prieš spektaklį „Borisas Godunovas“ įžengiant į Klaipėdos dramos teatro žiūrovų salę, netikėtai teko įveikti keletą stačių laiptelių, o tai išsyk pakylėjo žiūrovus į aukštesnį lygį. Mat režisierius Janas Klata, pasinaudodamas unikaliomis šios salės techninėmis galimybėmis, žiūrovinę dalį padarė gerokai statesnę.

 Justina Vanžodytė (Marina) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Justina Vanžodytė (Marina) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Igoris Reklaitis (Pimenas) ir Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Igoris Reklaitis (Pimenas) ir Donatas Švirėnas (Dmitrijus) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas (Borisas Godunovas) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Darius Meškauskas (Borisas Godunovas) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Vaidas Jočys (Šuiskis) ir Rimantas Pelakauskas (Vorotynskis) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Vaidas Jočys (Šuiskis) ir Rimantas Pelakauskas (Vorotynskis) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė (Ksenija) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė (Ksenija) spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš spektaklio „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Julijus Lozoraitis

Scenografijos klasikų „Navigacija“

Paroda galerijoje „Arka“

Troški sostinės teatrinė vasara šiemet buvo kaip reta gausi „neiškeptų“, dorai neartikuliuotų spektaklių pusfabrikačių. Šioje amorfinėje panoramoje brandumu ir solidumu išsiskyrė renginys, nepriskirtinas teatro spektaklių žanrui, bet teatriškumo dvasia visus juos pralenkiantis. Tai paroda „Navigacija“, vykusi sostinės galerijoje „Arka“ birželio–liepos mėnesiais.

Renatos Valčik scenografijos spektakliui „Apie baimes“ elementas parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos spektakliui „Apie baimes“ elementas parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos iš spektaklio „Kodas: HAMLET“ ekspozicija parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos iš spektaklio „Kodas: HAMLET“ ekspozicija parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos iš spektaklio „Kodas: HAMLET“ ekspozicija parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik scenografijos iš spektaklio „Kodas: HAMLET“ ekspozicija parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Renatos Valčik instaliacija pagal M. Maeterlincko „Akluosius“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Irmos Balakauskaitės kompozicija, dedikuota poetui Raimondui Jonučiui, parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Irmos Balakauskaitės kompozicija, dedikuota poetui Raimondui Jonučiui, parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Irmos Balakauskaitės ekspozicija „Archimedo mirtis“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Irmos Balakauskaitės ekspozicija „Archimedo mirtis“ parodoje „Navigacija“. G. Akelio nuotr.
Julijus Lozoraitis

„Caravaggiomeronas“ – Valdo žvilgsniu

Agatos Dudos-Gracz spektaklis festivalyje „TheATRIUM“

Vis dėlto jis įvyko – šių metų (post)karantininis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“. Pagarba ir dėkingumas jo rengėjams už atkaklumą, entuziazmą, tikėjimą teatro dvasia ir rankų nenuleidimą. Įprastais kasdieniais kriterijais šio įvykio dar negalima vertinti, o tikrieji istoriniai vertinimai – dar ateityje. Bet jų tikrai bus, ir rengėjai dar sulauks deramo dėkingumo ir pagarbos. Tikiu, kad sulauks, nes tikrai yra už ką. Tokiomis nestandartinėmis ir nepalankiomis sąlygomis surengti visavertį festivalį – tikras kultūrinis žygdarbis. Kas to dar nesuprato, kam privalu suprasti, tikiu, supras ateityje.

Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Bartosz Roch Nowicki, Darius Meškauskas ir Maciej Maciejewski spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Bartosz Roch Nowicki, Darius Meškauskas ir Maciej Maciejewski spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Maciej Maciejewski ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Maciej Maciejewski ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“. D. Matvejevo nuotr.
Julijus Lozoraitis

Samprotavimai apie Vaitkų, Arčikauską ir Vydūną

Spektaklis „Ne sau žmonės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Spektakliu „Ne sau žmonės“ Nacionalinis Kauno dramos teatras galų gale užbaigė kiek užtrukusį Valstybės teatro įkūrimo šimtmečio jubiliejų, ir, dera pripažinti, užbaigė svariai. Spektaklis, kurio antras pavadinimas „Vydūnas“, yra reiškinys, svarbus dėl ištisos puokštės reikšmių, kurias ir bus pamėginta čia išvardinti.

Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Liubomiras Laucevičius spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Inga Mikutavičiūtė ir Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Inga Mikutavičiūtė ir Vaidas Maršalka spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Ne sau žmonės“. S. Baturos nuotr.
Julijus Lozoraitis

Smagi latviška distopija prieblandoje

„Saulės vaikai“ Klaipėdos dramos teatre

Prasidedant naujam sezonui Klaipėdos dramos teatras didžiojoje scenoje vėl pateikė publikai įspūdingą šviežio latviško teatro dozę. Ypatingas spektaklio „Saulės vaikai“ sceninis žanras galėtų būti įvardytas kaip 3D distopija, kurios esminiai parametrai yra spektaklio scenografija ir kostiumai.

Inga Jankauskaitė (Jelena) spektaklyje „Saulės vaikai“. M. Vilkārsio nuotr.
Inga Jankauskaitė (Jelena) spektaklyje „Saulės vaikai“. M. Vilkārsio nuotr.
Darius Meškauskas (Protasovas) ir Linas Lukošius (Miša) spektaklyje „Saulės vaikai“. M. Vilkārsio nuotr.
Darius Meškauskas (Protasovas) ir Linas Lukošius (Miša) spektaklyje „Saulės vaikai“. M. Vilkārsio nuotr.
Eglė Jackaitė (Melanija) spektaklyje „Saulės vaikai“. „Kemel photography“
Eglė Jackaitė (Melanija) spektaklyje „Saulės vaikai“. „Kemel photography“
Režisierė Laura Groza. Diena.lt nuotr.
Režisierė Laura Groza. Diena.lt nuotr.
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė ir scenografas Mārtiņš Vilkārsis. D. Matvejevo nuotr.
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė ir scenografas Mārtiņš Vilkārsis. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Jackaitė (Melanija), Jonas Baranauskas (Čepurnojus) ir Edvardas Brazys (Vaginas) spektaklyje „Saulės vaikai“. „Kemel photography“
Eglė Jackaitė (Melanija), Jonas Baranauskas (Čepurnojus) ir Edvardas Brazys (Vaginas) spektaklyje „Saulės vaikai“. „Kemel photography“
Karolina Kontenytė (Liza) spektaklyje „Saulės vaikai“. „Kemel photography“
Karolina Kontenytė (Liza) spektaklyje „Saulės vaikai“. „Kemel photography“
Vaidas Jočys (Jegoras) ir Darius Meškauskas (Protasovas) spektaklyje „Saulės vaikai“. „Kemel photography“
Vaidas Jočys (Jegoras) ir Darius Meškauskas (Protasovas) spektaklyje „Saulės vaikai“. „Kemel photography“
Julijus Lozoraitis

Jubiliejinis talentų paradas

Naujo teatro sezono prognozių bandymas

Mano jaunystės laikais, kai teatro režisierių buvo daug, o gerų knygų apie režisūrą mažai, iš jų itin populiari buvo režisieriaus ir aktoriaus Voldemaro Panso[i] „Darbas ir talentas aktoriaus kūryboje“. Joje estų teatro patriarchas teigė, kad aktoriaus talentas yra netikėtai kaip milijoninis laimėjimas loterijoje žmogų užgriuvusi likimo dovana. Ją savo ruožtu dera puoselėti nepaliaujamu, metodišku aktoriaus triūsu. Savo teoriją Pansas iliustravo pavyzdžiais iš estų teatro panoramos. Tačiau laikas parodė, kad ši teorija, švelniai tariant, nėra tobula.

 

[i] Voldemaras Pansas (1920–1977) – žymus estų teatro režisierius, aktorius ir pedagogas.

Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Marti“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Kernagis Palangos klube „Anapilis“ (1998). J. Lozoraičio nuotr.
Vytautas Kernagis Palangos klube „Anapilis“ (1998). J. Lozoraičio nuotr.
Dalia Tamulevičiūtė, Remigijus Vilkaitis ir Dalia Storyk per „dešimtuko“ diplominių spektaklių savaitę (1975). J. Lozoraičio nuotr.
Dalia Tamulevičiūtė, Remigijus Vilkaitis ir Dalia Storyk per „dešimtuko“ diplominių spektaklių savaitę (1975). J. Lozoraičio nuotr.
Dovydas Judelevičius. R. Danisevičiaus nuotr.
Dovydas Judelevičius. R. Danisevičiaus nuotr.
Juozas Budraitis spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“. D. Matvejevo nuotr.
Juozas Budraitis spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Špokaitė. M. Raškovskio nuotr.
Eglė Špokaitė. M. Raškovskio nuotr.
Vytautas Grigolis. G. Mačiulio nuotr.
Vytautas Grigolis. G. Mačiulio nuotr.
Ligita Kondrotaitė. Juozo Miltinio dramos teatro archyvo nuotr.
Ligita Kondrotaitė. Juozo Miltinio dramos teatro archyvo nuotr.
Julijus Lozoraitis

Dera rašyti laiškus

Vilniaus mažojo teatro „Čia nebus mirties“ ir „Marti“ Lukiškių kalėjime

„Kuo tauta yra labiau senovinė ir pirmapradė, tuo platesniems gyvenamiems plotams ji priskiria namų sąvoką. Antai primityviausios genties tikri namai yra jos apgyventa plati teritorija, o ne toji paskubomis suręsta laikinoji buveinė, kurioje šeimyna pasislepia nuo negandos ir pernakvoja. Visa plati genties žemė, o ne vien vieta, kur ji apsistojo, yra jos namai. Tai yra jų visų žemė, ir jie visi ligi vieno priklauso tai žemei. Užklydęs ateivis čia išsyk baudžiamas mirtimi“ (iš vokiečių etnografo ir sociologo Juliaus Ernsto Lipso (1895–1950) knygos „Daiktų kilmė“).

Gabrielė Tuminaitė ir Rimas Tuminas po spektaklio „Čia nebus mirties“, skirto VMT 30-mečiui ir suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Gabrielė Tuminaitė ir Rimas Tuminas po spektaklio „Čia nebus mirties“, skirto VMT 30-mečiui ir suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Agnė Šataitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Burneikaitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Inga Burneikaitė spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Jokūbas Bareikis spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Jokūbas Bareikis spektaklyje „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Čia nebus mirties“ buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Marti“, suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Marti“, suvaidinto buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė (Katrė) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė (Katrė) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė (Vingienė) ir Arvydas Dapšys (Vingis) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Eglė Gabrėnaitė (Vingienė) ir Arvydas Dapšys (Vingis) spektaklyje „Marti“, suvaidintame buvusiame Lukiškių kalėjime. L. Vansevičienės nuotr.
Julijus Lozoraitis

Dūris virusui į širdį

Spektaklis „Tinklas“ Klaipėdos dramos teatre

Karantinui pasiekus apogėjų, vakarop užlipdamas ant vienos iš Sapieginės kalvų, žvelgdavau į apačioje besidriekiantį nuščiuvusį Vilniaus miestą ir klausydavausi tos neįprastos kurtinančios tylos. Galvojau: „Štai mes visi buvome gentis. Tokie skirtingi, nepanašūs, nuolat tarpu savęs besiriejantys, priekabiaujantys, aistringai mylintys ir taip pat aistringai neapkenčiantys, vargus vargstantys ir savo bei svetimą laiką švaistantys... genties nebėra...“

Rimantas Pelakauskas ir Jonas Baranauskas  spektaklyje „Tinklas“. „Kemel photography“
Rimantas Pelakauskas ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Tinklas“. „Kemel photography“
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis  spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Adelė Šuminskaitė ir Valentinas Novopolskis spektaklyje „Y: Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Irina Komissarova, Agnija Leonova, Oskaras Koršunovas, Marius Ivaškevičius ir Antanas Jasenka per spektaklio „Rusiškas romanas“ repeticijas. J. Lozoraičio nuotr.
Irina Komissarova, Agnija Leonova, Oskaras Koršunovas, Marius Ivaškevičius ir Antanas Jasenka per spektaklio „Rusiškas romanas“ repeticijas. J. Lozoraičio nuotr.
Režisierė Agnija Leonova. E. Galkutės-Karačiovienės nuotr.
Režisierė Agnija Leonova. E. Galkutės-Karačiovienės nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilionio nuotr.
Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sapiens“. T. Povilionio nuotr.
Olando kepurė. J. Lozoraičio nuotr.
Olando kepurė. J. Lozoraičio nuotr.
Spektaklio „Tinklas“ aktorių vaidybinio kambario vaizdas. „Kemel photography“
Spektaklio „Tinklas“ aktorių vaidybinio kambario vaizdas. „Kemel photography“
Jonas Baranauskas ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tinklas“. „Kemel photography“
Jonas Baranauskas ir Liudas Vyšniauskas spektaklyje „Tinklas“. „Kemel photography“
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas