Muzika
Giedrė Kaukaitė
„Musica humana“ – 50
Prisiminimai iš ansamblio istorijos
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblis „Musica humana“ šiemet švenčia 50-metį ir balandžio 24 d. kviečia į jubiliejinį koncertą „Muzika žmogui ir dangui“ Nacionalinėje filharmonijoje. Koncerte dalyvaus pats ansamblis, vadovaujamas Roberto Beinario, choras „Vilnius“, moksleivių chorai „Viva voce“ bei „Kivi“ ir didžiulis būrys solistų. Jubiliejiniame vakare skambės Marco-Antoine’o Charpentier „Te Deum“, lietuviškų miuziklų „Sidabrinis Ežerinis“, „Dzūkiška sakmė“, operų „Meilės legenda“, „Neringa“ fragmentai – muzika, pabrėžianti dabartinį ansamblio kūrybinį ir stilistinį įvairiapusiškumą. Bus pristatyta naujausia kompaktinė plokštelė ir ansamblio jubiliejui skirta knyga.
Laimutė Ligeikaitė
Vertybių polifonija
Pianisto Daumanto Kirilausko rečitalis „Pro memoria. Bach, Beethoven, Liszt“ „Organum“ salėje
Daumantas Kirilauskas niekada neina lengviausiu keliu. Nuolat rengiamuose rečitaliuose atlieka sudėtingas programas, įrašinėja išskirtinio svorio (turinio atžvilgiu) kompaktines ir vinilines plokšteles. Išleido jau 17 solinių albumų, kurių naujausias (vinilo plokštelė ir CD) pasirodė visai neseniai – su retokai Lietuvoje girdimais Ludwigo van Beethoveno kūriniais: Fantazija g-moll, op. 77, bei sonatomis Fis-dur, op. 78, ir A-dur, op. 101.
Živilė Ramoškaitė
Iš ąžuoliuko į ąžuolą
Jubiliejinis Vladimiro Prudnikovo koncertas LVSO salėje
Retas vokalistas 75-metį gali švęsti scenoje, juolab dar atlikdamas ir visai naujai parengtą kūrinį. O Vladimiras Prudnikovas gali! Ir padainuoja taip, kad jo klausanti publika lieka be žado. Ne veltui jis tituluojamas gyva legenda.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Sugrįžtantis dainos menas
Pirmojo „Dainos meno“ festivalio „Organum“ salėje apžvalga
Kovo 16 – balandžio 7 dienomis Vilniuje, „Organum“ salėje, vyko pirmasis Tarptautinis vokalinės kamerinės muzikos festivalis „Dainos menas / Art of Song“. Neretai spaudoje šmėžuojantis pavadinimas „Organum“ – tai didžiausias Baltijos šalyse fortepijonų salonas ir klasikinės muzikos kamerinė koncertų salė, gerai žinoma muzikos gerbėjams. Festivalio proga daugybė klausytojų čia apsilankė pirmą kartą. Tuo ypač džiaugiuosi, nes kiekviena jauki, gera akustika pasižyminti muzikos salono vieta, kurioje skamba prakilni muzika, – miesto bendruomenės žmogaus gerovės, dvasinės pusiausvyros, emocinio pasitenkinimo prielaida.
Laima Slepkovaitė
Džiazomanų mekoje
Įspūdžiai iš festivalio „Birštonas 2024“
Birštono džiazo festivalis – visų kitų džiazo festivalių motina, tėvas, brolis, sesė ir šventoji dvasia viename, tai džiazuomenės namai ir visų prisiekusiųjų džiazomanų suvažiavimas, kur susitinka visos muzikantų kartos, visų stilių ir konfesijų atstovai, vieningai švęsdami laisvę kurti. Jis visuomet ištikimas savo tikrajai misijai – atskleisti, parodyti, suteikti sceną nacionalinio džiazo autoriams ir stiprinti tarptautines jungtis, kurios yra reikšmingos mūsų improvizacijos meno raidai. Savo programa jis kuria tarytum kuo tikslesnę Lietuvos džiazo panoramos fotografiją, ir tas vaizdas tolydžio vis gražėja, todėl kiekvienas naujas festivalis atrodo dar geresnis nei ankstesni.
Rūta Gaidamavičiūtė
Tikrojo išgyvenimo ilgesys
Vidmanto Bartulio gimtadienio koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Buvusiųjų tame pačiame laike ir ant tos pačios bangos noras dar kartą patirti Vidmanto Bartulio (1954–2020) muzikos magiją jo septyniasdešimtmečio dieną (balandžio 3-iąją) į Kauno valstybinę filharmoniją sukvietė ne tik jo gimtojo miesto bičiulius, bet ir nemažą būrį vilniečių. Nuo vakaro pradžios iki pabaigos sutelktą nuotaiką kūrė vientisos stilistikos programa. Pasitiko mus iš įrašo skambančios paties Vidmanto atliekamos „Sąvartynų dainos“ (2007), kurios pažinojusiems lyg grąžino būtąjį ryšį.
Laimutė Ligeikaitė
Patirtis ir atradimai
Pokalbis su 10-metį atšventusio ansamblio „Canto Fiorito“ vadovu Rodrigo Calveyra ir dainininke, ansamblio direktore Renata Dubinskaite prieš koncertą Nacionalinėje filharmonijoje
„Canto Fiorito“ (kuriame dabar nuolat dainuoja Ieva Gaidamavičiūtė, Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė, Povilas Vanžodis, Nerijus Masevičius) jau pradėjo skaičiuoti vienuoliktus metus. Senosios muzikos ansambliui, atliekančiam muziką, parašytą prieš 400 ar 300 metų, tai akimirksnis. Tačiau skaičiuojant mūsų laikmečio virsmais ir sąlygomis, „Canto Fiorito“ labai ilgai didvyriškai laikosi kaip savo idėjas tvirtai skleidžiantis kolektyvas, neišduodantis savojo kelio, nekeičiantis meninės krypties. O turint omeny, kad išsilaikote daugiausia iš projektinių lėšų ir nesate globojamas kokios nors kultūrinės institucijos, iškart norisi paklausti: kokia tokio jūsų atsidavimo senosios muzikos menui priežastis?
Daiva Tamošaitytė
Brahmso gelmėse
Pianistas Petras Geniušas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir dirigentė Gianna Fratta interpretavo Johannesą Brahmsą
Kovo 28 d. LVSO koncertų salėje skambėjo vien Johanneso Brahmso muzika: pirmoje koncerto dalyje girdėjome Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 B-dur, op. 83, kurį su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliko pianistas Petras Geniušas, antroje – Simfoniją Nr. 1 c-moll, op. 68. Orkestrui dirigavo italų maestra Gianna Fratta.
Živilė Tamaševičienė
Kova dėl šv. Kazimiero sielos
Alessandro Scarlatti oratorija „Šventasis Kazimieras“ užbaigė Marco Scacchi festivalį
Kovo 3–23 dienomis Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko 10-asis tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis, šiemet daugiausia dėmesio skyręs Renesanso ir baroko muzikai. Kovo 23-iąją, minint Senosios muzikos dieną, nuskambėjo baigiamasis festivalio koncertas – Didžiojoje renesansinėje menėje atlikta Alessandro Scarlatti oratorija „Šventasis Kazimieras“ („S. Casimiro, Rè di Polonia“). Šio kūrinio vilniečiai buvo klausęsi senokai – prieš 15 metų, kai 2009-aisiais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine, sceninį oratorijos pastatymą Šv. Kotrynos bažnyčioje parodė festivalio „Banchetto musicale“ rengėjai.
Helmutas Šabasevičius
Der Komische Holländer
„Skrajojantis olandas“ Komische Oper Berlin
Poeto Heinricho Heine’s užrašyta legenda apie amžinoms klajonėms pasmerktą olandą, įkvėpusi vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje išgarsėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka, Komische Oper Berlin scenoje įgavo netikėtų režisūrinių ir vizualinių akcentų, o pats kūrinys galėtų būti vadinamas Der Komische Holländer (spektaklis žiūrėtas kovo 15 d.).
