Pokalbis su šokėja Giedre Kirkile
Giedrė Kirkilė šoko tokiuose Vyčio Jankausko šokio teatro spektakliuose kaip „Dekreacija“ (2023), „Nematomas šokis“ (2021), „Agonija“ (2017), „Akloji dėmė“ (2015), „Judantys taikiniai“ (2011), „Liepsnos virš šaltojo kalno“ (2010), „Budėjimai“ (2008), „Žinia“ (2007) ir kt. 2023 m. sukūrė judesio monospektaklį „Kraitis“ („Vileišio 18“). Nuo 2014 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).
Semperoper baleto planai ir „Miegančioji gražuolė“
Labai gaila, kad kovo 14 d. vakarą neteko būti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), kur prieš spektaklį buvo pagerbtas Lietuvos choreografas Vytautas Brazdylis – jam suteiktas LNOBT garbės solisto emerito vardas. Nuoširdžiausi sveikinimai menininkui ir pedagogui, tolygiai dėmesio skyrusiam ir tebeskiriančiam tiek baleto paveldui, tiek naujiems ieškojimams! Tačiau kelionė į Dresdeną buvo suplanuota gerokai anksčiau. Didingame architekto Gottfriedo Semperio operos rūme, kuris beveik visiškai supleškėjo per Dresdeną nusiaubusį bombardavimą 1945 m. vasarį ir po atstatymo buvo atidarytas 1985-ųjų vasario 13 d. (tad kitais metais bus minimas teatro atstatymo 40-metis), kovo 14 d. vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas 2024 / 2025 metų sezonas.
Choreografai Alfredas Kondratavičius ir Egidijus Domeika
Baleto solistas, pedagogas, baletmeisteris Vytautas Brazdylis – tikrai ne pirmas ir ne paskutinis iš tų choreografų, kuriuos vadinu romantikais, mohikanais, tikėjusiais ir tebetikinčiais grožio bei deivės Terpsichorės jėga. Jų ne tiek daug ir liko (jei tik liko!), nors viltis gyva. Vienas tų išlikusių – Alfredas Kondratavičius, Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ šokėjas, Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis baletmeisteris, neseniai atšventęs garbingą jubiliejų. Gaila, bet šis taktiškas, santūrus choreografas nepelnytai primirštas klasikinio baleto išpažintojų bendruomenėje. O juk jis – vienas pirmųjų Lietuvos choreografų (po Genovaitės Sabaliauskaitės 1962 m. pastatyto Piotro Čaikovskio baleto „Frančeska da Rimini“), atsisakiusių libreto, „realistinio“ teksto pateikimo ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams.
„Žizel“ Staatsoper Unter den Linden
Adolphe’o Adamo baletą „Žizel“ pagrindinėje Berlyno operos ir baleto scenoje 2000 m. pastatė prancūzų baleto solistas ir choreografas Patrice’as Bartas (g. 1945). Jo ir partnerės Francescos Zumbo šokiu gėrėjosi ir Vilniaus žiūrovai – 1971 m. gegužės 11 ir 12 d. dar senajame Operos ir baleto teatre jie šoko pagrindinius vaidmenis baletuose „Žizel“ ir „Gulbių ežeras“ (šiame spektaklyje Zumbo nustebino dvigubais fouetté). Barto „Žizel“ redakcija (spektaklį teko pamatyti kovo 16 d.) integruoja nemažą dalį šio romantinio baleto šedevro paveldo epizodų, tačiau kai kuriose scenose akivaizdus ir paties baletmeisterio indėlis į spektaklio apie meilę, išdavystę ir atleidimą koncepciją.
Apie spektaklius „Aš miegosiu prie sienos“ ir „Pasistengiau“ Vilniuje
Esame taip įpratę prie režisierių ar meno vadovų prieš premjerą sakomų monologų, kad kartais jų neišgirstame. Šiuose trumpuose ir iš pažiūros šabloniškuose pristatymuose galima ne tik apčiuopti tai, kaip teatras prisistato publikai, bet ir išgirsti intriguojančių prieštaravimų apie netrukus scenoje prasidėsiantį kūrinį. Štai prieš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“ rodymą Vilniaus „Menų spaustuvėje“ vasario 21 d. Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė žiūrovams pasakė kalbą, norėdama atsieti naujausią teatro pasirodymą nuo savo vardo ir net paties teatro. Letukaitė akcentavo, kad spektaklį kūrė ne ji, o kviestinis vengrų choreografas Ferencas Fehéris, patikino, jog scenoje nebus „Aurai“ būdingos estetikos, ir paragino vien iš šio spektaklio nesusidaryti nuomonės apie teatrą ir ateiti į kitą premjerą pasižiūrėti tikrosios „Auros“.
Pokalbis su baleto artistu Laimiu Rosleku
Laimis Roslekas – baleto artistas, 2005 m. baigęs Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą. Prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės prisijungė 2004 metais. Sukūrė tokius vaidmenis kaip Droselmajeris balete „Spragtukas“, Radža Dugmanta balete „Bajaderė“, Paša Saidas balete „Korsaras“, Tėvas Lorenco balete „Romeo ir Džuljeta“, Ginklanešys balete „Žizel“, Vilkas balete „Miegančioji gražuolė“, Kasandras balete „Arlekino milijonai“, Kapitonis balete vaikams „Daktaras Aiskauda“, Pomidoras balete vaikams „Čipolinas“, Profesorius balete vaikams „Užburtos akys“ (choreografė Edita Stundytė, 2022) ir kt. Nuo 2014 m. vadovauja LNOBT profesinei sąjungai.
Vasaris
Kūrybinių industrijų centre „Tech Arts“ parodytas Vyčio Jankausko šokio teatro ir paties choreografo naujausias darbas kontakto su žiūrovais ieško ne jausminiais išgyvenimo, bet intelektiniais suvokimo kanalais. Daugelis šiuolaikinio teatro menininkų savo kūrinius ima konstruoti ieškodami pagalbos filosofų ar mokslininkų veikaluose, išsamiai aiškina savo idėjas prieš premjerą, kūrybą grindžia ne meninio rezultato siekimu, bet pačiu kūrybos procesu. Neabejotina, kad į jį įsitraukę menininkai išgyvena nuostabių akimirkų, tačiau ne visi žiūrovai skuba pasiduoti šiems kūrybinės partnerystės džiaugsmams.
Pokalbis su choreografe ir šokėja Aušra Krasauskaite
Choreografė, šokėja ir pedagogė Aušra Krasauskaitė sukūrė šokio spektaklius „Akvariumai“ („PADI DAPI Fish“ ir menininkų grupė „Žuvies akis“, 2013), „Karmen“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), 2017), „Dėdės ir dėdienės“ (Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, 2019), „Šiluma“ (Šeiko šokio teatras, 2021), „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ („Lietuva“, 2023) ir kt. Taip pat sukūrė choreografiją operoms „Mažvydas“ (rež. Kęstutis Jakštas, „Lietuva“, 2020), „Undinė“ (rež. Gytis Padegimas, KVMT, 2022), „Klaipėda“ (rež. Padegimas, KVMT, 2023) ir kt. Atliko daugiau nei trisdešimt vaidmenų įvairiuose šokio spektakliuose. 2021 m. paskirta Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiąja choreografe.
Du šokio spektakliai
Susijungus dviem kūrybingoms jaunų menininkų komandoms – „Menų spaustuvės“ programoje „Atvira erdvė ’22“ dokumentinį pasivaikščiojimą „Iš|m(i)estas“ sukūrusioms merginoms ir ten pat šiuolaikinio cirko pasirodymą „7 minutės“ pristačiusiems vaikinams – gimė neverbalinio dainavimo ir judesio spektaklis su cirko elementais. Taip į vizualiuosius menus linkstantį ir estetinę dermę išaukštinantį kūrinį „Kai rėkiu, niekas manęs negirdi“ (2023) įvardijo patys autoriai. Vyksmo epicentre – grupelė jaunuolių, gyvenančių gatvėje be namų, šeimos ar buitinių patogumų.
Pokalbis su baleto šokėju Andrea Canei
Andrea Canei – italų kilmės baleto šokėjas, Europos baleto mokyklos Amsterdame absolventas, prieš trejus metus prisijungęs prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės. 2023 m. sukūrė pagrindinius vaidmenis baletuose „Čipolinas“, „Arlekino milijonai“ (2023) ir „Pradžioje nebuvo nieko“(choreografė Živilė Baikštytė, 2023).