Christopho Eschenbacho pavardė skamba ten, kur klausytojai susiduria su kvapą gniaužiančiu muzikos repertuaru ir įspūdinga minties gelme pažymėtomis interpretacijomis. Vokiečių pianistas ir dirigentas, kurį su juo dirbę ar jo interpretacijas girdėję mūsų muzikai vertina kaip unikalų fenomeną, sausio 20 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje diriguos Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas). Koncerte skambės Josepho Haydno Simfonija Nr. 49 f-moll, Johanneso Brahmso Simfonija Nr. 1 c-moll, op. 68, ir Jacques’o Ibert’o Koncertas fleitai ir orkestrui, jo solo partiją atliks fleitininkas iš Graikijos Stathis Karapanos.
Pokalbis su pianistu ir tapytoju Viktoru Paukšteliu
Pianistui, tapytojui ir Paliesiaus dvaro meno vadovui Viktorui Paukšteliui menas yra tarsi savęs pažinimo erdvė, kurioje per įvairius tų pačių motyvų variantus jis savotiškai žaidžia autoportretu. Tiesioginių sąsajų tarp muzikos ir tapybos menininkas neieško, tačiau daug panašumų įžvelgia šių menų proceso formose. Nors pats sako, kad tapyboje nuo muzikinių elementų anksčiau sąmoningai bandė pabėgti, pastarojoje jo parodoje „Chromatika“, eksponuotoje M.K. Čiurlionio muziejuje, ryškėja kompozitorių ir atlikėjų veidai, instrumentai, kurie paveiksluose funkcionuoja kaip objektai, bet ne tiesioginės inspiracijos.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klarnetininkas ir Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto įkūrėjas bei narys Andrius Žiūra išleido kompaktinę plokštelę „Concerto Claro“ (garso įrašų studija „MAMA Studios“), kurioje įamžinti lietuvių kompozitorių kūriniai klarnetui. Ką tik pasirodžiusiame leidinyje skamba Juliaus Juzeliūno Koncertas klarnetui ir styginiams, Osvaldo Balakausko Koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui „Concerto Claro“ ir Anatolijaus Šenderovo „...after Chagall“ klarnetui, styginių kvartetui ir mušamiesiems. Kūrinius atliko Andrius Žiūra (klarnetas, bosinis klarnetas) ir visas būrys jo scenos bičiulių – Arkadijus Gotesmanas (perkusija), styginių kvartetas „Chordos“, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“ (meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas).
Instrumentinė solo muzika kartais reikalauja klausytojo susikaupimo. Kai scenoje lieka tik vienas atlikėjas ir jo instrumentas, galimi du scenarijai: ilgainiui mintys ima krypti link buitinio siužeto, ketinamo įgyvendinti po koncerto, planavimo, arba pasineriama į muziką – į tam tikrą meditatyvią būseną, pilnavertiškai išgyvenant muzikos garsus. Ne visuomet šie du scenarijai sudaro opoziciją ar yra išgyvenami atskirai, tačiau antrasis išbaigta forma pasitaiko tikrai retai. Jį, ko gero, nulemia geras koncerto elemetų derinys – organiška atlikėjo, repertuaro, koncertų salės akustikos ir architektūros, metų laiko, klausytojo nusiteikimo ir kitų elementų visuma.
„Šokio žingsniu“ – taip vadinasi būsimoji, šiuo metu įrašinėjama kompaktinė plokštelė, kurioje suguls dar niekur neskambėję kameriniai Teisučio Makačino kūriniai. Tarsi iš kompozitoriaus kūrybos paraščių ištrauktos grakščiais šokių ritmais prisodrintos pjesės smuikui ir siuitos smuikui, saksofonui ir fortepijonui skambės ir koncertų ciklo, prasidėsiančio lapkričio 16 d. Kaune metu. Kamerinius T. Makačino kūrinius atliks saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras.
Įspūdžiai iš Talicho styginių kvarteto ir Jeano-Marco Luisados koncerto Paliesiaus dvare
Tikrasis „Aš“ ir „Tu“ santykis patiriamas per aiškų abiejų dalyvių suvokimą kaip „Mes“, būnant čia ir dabar. Taip filosofas Alfredas Schützas (tiesa, reaguodamas į savo kolegos Martino Buberio betarpiško dialogo sampratą) paaiškino komunikaciją tarp vieno muzikinio įvykio dalyvių, pavadindamas tokį reiškinį bendros dermės komunikacija. Svarstydamas apie itin vientisą keleto žmonių buvimą viename muzikiniame laike ir erdvėje, Schützas ne be reikalo mini styginių kvartetą – šis ansamblis ypač taikliai įprasmina bendros dermės idėją.
27-ąjį Vilniaus festivalį, šiemet pavadintą „Muzikine odisėja“, pabaigs ypatingas kūrinys – Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“ („Skiautinys mano miestui“). Birželio 29 d. 20 val. O. Narbutaitės oratorija skambės ypatingoje vietoje – po Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčios skliautais. „Centones meae urbi“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), solistai Gunta Gelgotė (sopranas) ir Nerijus Masevičius (bosas-baritonas).
Lygiavertis keturių violončelių polilogas – tai kur kas daugiau nei neįprastas ir netikėtas derinys. Tokia unikalų skambesį sukurianti kombinacija per muziką kviečia apmąstyti šiandien itin aktualią demokratijos sampratą bei susikurti erdvę, generuojančią vienybės jausmą, kurio žmonija šiomis dienomis taip stokoja.
Būtent su tokiomis vertybėmis savo ansamblį susieja violončelių kvartetas „Polish Cello Quartet“ iš Lenkijos, birželio 19 d. koncertuosiantis Vilniaus festivalyje.
„Muzika man yra nesibaigiantis atradimų pasaulis“, – sako pianistė iš Pietų Korėjos Yeol Eum Son, kritikų ir publikos simpatijas pelniusi už elegantišką, precizišką ir subtiliai išraiškingą muzikavimą. Yeol Eum Son yra grojusi su Niujorko, Izraelio, Čekijos, Roterdamo, Tokijo, Vokietijos radijo Sarbriukeno, Ouklando filharmonijų, NHK, NDR, Jeruzalės, Siatlo, „Academy of St. Martin in the Fields“ simfoniniais, nuolat bendradarbiauja su pagrindiniais savo šalies orkestrais.
Vilniaus festivalis birželio 9 d. kviečia į koncertą „Skambūs linkėjimai iš Estijos“. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje svečiai iš Estijos – „Glasperlenspiel Sinfonietta“, koloratūrinis sopranas Elina Nechayeva, dirigentas Andres Kaljuste – klausytojams pateiks kamerinės muzikos kokteilį. Vakaro programoje – Vienos klasikų ir šiuolaikinių estų kompozitorių kūriniai: Jaano Räätso Koncertas kameriniam orkestrui Nr. 1, Peeterio Vähi „To the Mother“ („Motinai“), Wolfgango Amadeus Mozarto motetas „Exsultate jubiliate“, Arvo Pärto „Summa“ kameriniam orkestrui ir Josepho Haydno Simfonija Nr. 60 C-dur.