Nemokamą muziejų lankymo dieną, šį sekmadienį, Valdovų rūmų muziejuje lankytojams bus atvertos net keturios parodos ir nuolatinės ekspozicijos, kuriose – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų gyvenimo istorija ir paveldas.
1863–1864 m. sukilimas (kartais vadinamas Sausio sukilimu) buvo vienas svarbiausių nacionalinio ir socialinio išsivadavimo judėjimų prieš Rusijos imperijos valdžią. Sukilėliai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką, kaip savarankišką, laisvą valstybę, sugrąžinti turėtą regiono politinę jėgą. Kasmet atskleidžiama vis daugiau naujų ir įdomių faktų apie sukilimą. Pavyzdžiui, moterys sukilėlės buvo kovotojos mūšio lauke ar tik pogrindžio veikėjos? Kaip darželinis šlamutis siejasi su visais įvykiais ir kas geriau – dalgis ar šautuvas? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lenkijos istorijos muziejaus interaktyvi paroda „Sukilusieji 1863–1864 m.“, kuri Vilniuje bus eksponuojama nuo balandžio 25 d. iki gegužės 19 d.
Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.
Tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos „Bachas metro“ („Bach in the Subways“) bei Europos senosios muzikos dienos. Minint Baroko kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho gimtadienį, Vilniuje kviečiame į senosios muzikos koncertą netradicinėje erdvėje – Vilniaus televizijos bokšto požeminėje galerijoje-koridoriuje bei pirmo aukšto vestibiulyje. Renginio metu Baroko genijaus J.S. Bacho bei kitų to laikotarpio kompozitorių kūrinių atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos intensyvių „Erasmus“ BIP kursų „Senosios muzikos savaitė“ dalyviai ir dėstytojai – Monta Martinsone (sopranas, Latvija, Lietuva), Mihails Pranovičs (klavesinas, Latvija), Ieva Baltmiškytė (barokinė gitara, barokinė liutnia, Lietuva, Belgija).
Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.
Vasario 14 d. Valdovų rūmų muziejuje atidaroma paroda, skirta XX a. valstybingumo istorijai, – „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Pirmą kartą vienoje vietoje bus galima išvysti originalias Latvijos ir Estijos Prezidentų Grandines, Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, kitų to meto žymių Europos šalių politikų pagerbimo bei įvertinimo valstybinius ženklus – ordinus, medalius, žvaigždes ir kitus apdovanojimus.
Paskutiniais dešimtmečiais Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologinių radinių tyrimai leido daugiau pažinti Gotikos epochą – jos interjerą, puošybos detales, susiformavusį stilių. Remiantis naujausiais tyrimais Valdovų rūmų muziejuje pristatyta paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“. Čia atsiskleidžia pirmasis Europos dailės ir architektūros stilius, palikęs ryškius pėdsakus Lietuvos kultūros ir meno pavelde.
Valdovų rūmų muziejus, norėdamas priminti istorinius įvykius, kviečia į naują parodą „Tarp būties ir atminties. Vilniaus pilių vaizdai“.
Ankstyvoji Vilniaus pilių istorija neatsiejama nuo miesto kūrimosi, o Vilniaus miestas jau Gedimino laiškuose paminėtas kaip valdovo rezidencija – valstybės sostinė. Nuo pat XIV a. Vilniaus pilys buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, valstybės, nusidriekusios nuo Baltijos iki Juodosios jūros, politinis, diplomatinis ir kultūrinis centras.
Šį rudenį Vavelio karališkojoje pilyje atidaryta išskirtinė paroda „Aukso amžiaus vaizdinys“, kurioje eksponuojama per 400 vertybių, į Krokuvą atvežtų iš viso pasaulio. Renesanso epochai, meno ir kultūros suklestėjimui Lenkijoje ir Lietuvoje skirtoje parodoje pasakojama apie paskutiniųjų Jogailaičių – Žygimanto Senojo (1467–1548) ir Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) – valdymą, gyvenimą ir paveldą Lenkijos Karalystėje bei Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi pristatomas Lenkijos ir Lietuvos klestėjimo laikotarpis, „aukso amžius“, kai Jogailaičių valdomos valstybės buvo svarbus europinis kultūros bei meno centras ir diktavo madas visame regione.
Kovo 17 d. Valdovų rūmų muziejuje pristatoma lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Cyprian Demianiuk, scenarijaus aut. Piotr Kornobis) premjera. Tai Lenkijos televizijos TVP, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, kurtas filmas.