Simonos Venslovaitės ir Veronikos Kopjovos atliekamos sonatos smuikui ir fortepijonui
Tarptautinę įrašų leidinių gigantę „Naxos“ vis dažniau pasiekia lietuvių muzikai – kompozitoriai ir atlikėjai. Vokiečių leidėjų fonotekoje sumanius apžvelgti mūsų muzikų darbus, tam jau reikėtų specialiai skirti laiko. Bet vos tik užmetę akį pamatome plačią kūrinių žanrų amplitudę. Jai iliustruoti paminėkime keletą atrinktų aleatoriniu būdu. Štai pastebime minint Broniaus Kutavičiaus, Onutės Narbutaitės oratorinius veikalus; simfoninių kūrinių sąvade rikiuojasi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vytauto Bacevičiaus, Felikso Bajoro pavardės; tarp dueto žanro – Balio Dvariono kūrinių smuikui ir fortepijonui plokštelė. Daugumą jų įrašė lietuvių atlikėjai. Apie „Naxos“ „scenoje“ grojančius ne vien lietuvių muziką – atskira, naršyti ne mažiau įdomi tema.
Fortepijoninio kvinteto iš Ukrainos koncertas „Organum“ salėje
Dalios ir Dainiaus Sverdiolų muzikos salonas „Organum“, kamerinę filharmoniją primenanti įstaiga, taip pat jau pradėjo koncertų sezoną. Rugsėjo 16 d. salone savo pirmąjį koncertą pagrojo naujas ukrainiečių kvintetas. „Dabar pas mus telkiasi ne pianistai, o kameriniai ansambliai“, – sako koncertų salės šeimininkai. Antai netrukus, rugsėjo 24-osios popietę, šioje kamerinėje filharmonijoje rengiamas koncertas „Vokiškojo romantizmo balsai“ su smuiku (Dalia Šešelgienė), violončele (Ramutė Kalnėnaitė) ir vargonais (Jūratė Landsbergytė).
Vilniaus festivalyje – broliai Jussenai ir dirigentas Andrzejus Boreyko
Birželio 22-osios koncertas buvo turtingas tiek kontekstų, tiek meninių lobių. Kūrinių autorius ir atlikėjus kaip reta saistė įvairialypės – estetinės bei žmogiškosios – istorijos. Tad pirmiausia žvilgtelėkime į programą. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro styginiai atliko Valentino Silvestrovo „Himną – 2001“, visos sudėties orkestras – Mieczysławo Karłowicziaus Simfoniją e-moll („Atgimimo“) bei su Lucu ir Arthuru Jussenais (Nyderlandai) – Felixo Mendelssohno Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui E-dur. Dirigavo Andrzejus Boreyko (Lenkija).
Vilniaus festivalio koncertas „Skambūs linkėjimai iš Estijos“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje
Birželio 9-osios vakare Vilniaus festivalio scenoje svečiavosi estų muzikai. Savo atvykimu mus pagerbė opuso „To the Mother“ autorius Peeteris Vähi. Estų bei austrų kompozitorių kūrinius atliko dirigentas ir smuikininkas Andresas Kaljuste, vokalistė Elina Nechayeva, o pagrindinis vaidmuo teko kameriniam orkestrui „Glasperlenspiel Sinfonietta“. Šiam festivaliniam orkestrui vadovauja mums pažįstamas dirigentas Andresas Mustonenas. Filharmonijos tinklalaidėje kalbėdamas apie Mustoneną violončelininkas Mindaugas Bačkus apibūdino jį esant eklektiškiausią, tą liudijo ir minimo koncerto programa.
Čiurlionio kvartetas ir Georgijs Osokins Nacionalinėje filharmonijoje
Nuskambėję koncertai periodikoje dažniausiai užfiksuojami ne iš įkvėpimo, o iš sąžiningo suvokimo, kad to reikalauja muzikinio gyvenimo kontekstas. Ypač kai scenoje pasirodo pripažinti atlikėjai. Tačiau čia nėra viskas taip paprasta. Recenzentui prireikia įkaitusios fantazijos, siekiant aptarti pavargusių ar įsipatoginusių įžymybių interpretacijas, ką tik visus narius pakeitusių, bet seną pavadinimą perėmusių ansamblių problemas. Minčių polėkio pritrūkus, tampa pergirtos profesinę savigarbą (laikinai?) praradusios fortepijono meno garsenybės. Pastebime apeinant senbuvių artistų nuovargio ženklus, kai net nekoreguojamas styginio instrumento derėjimas. Kiek esame nusiteikę kalbėti apie permainas ir stabilumą atlikimo pasaulyje?
Felikso Bajoro operos-baleto „Dievo avinėlis“ premjera LNOBT
Nelengva patikėti – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras savo scenoje pastatė didingą, solidų, reprezentacinį nacionalinį veikalą – Felikso Bajoro trijų veiksmų operą-baletą „Dievo avinėlis“ (libretas Rimanto Šavelio, eilės Marcelijaus Martinaičio ir Sigito Gedos, 1982).
Tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio baigiamasis koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis vyksta nuo 2011-ųjų, jo rengėjai yra valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas Vladas Bagdonas) ir Dominikonų ordinas. Renginio centras – Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, o koncertai aidi įvairiausio dydžio salėse per visą Lietuvą. Plėtojant pamatinę festivalio idėją „priartėti prie žmogaus per choro meną, kartu turint visuomeninių siekių“, visi iki šiol įvykę 12 renginių turėjo aktualias potemes. Šiųmetis festivalis, pasipuošęs pavadinimu „Cantus Avium“ – „Dainuojantys paukščiai“, buvo skirtas Šventiesiems Jokūbo metams ir Ukrainai.
Antti Siirala, Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras Vilniaus festivalyje
Antrasis Vilniaus festivalio koncertas buvo sudarytas iš pačių populiariausių, nuzulintų ir todėl beveik nebepaveikių orkestrinių kūrinių. Ūpą pataisė savitai prabilę atlikėjai. Tą vakarą koncertavo graikų dirigentas Vassilis Christopoulos, suomis pianistas Antti Siirala ir Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas). Orkestras pasirodė neatpažįstamai atsinaujinęs: preciziškas skambesys, išlygintas intonavimas (koncertmeisteris Džeraldas Bidva). Svečiai atvyksta ir išvyksta, o savi, pasitempę muzikai namuose džiugina labiau.
Pianisto Daumanto Kirilausko ir Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo orkestro koncertas
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, dirigento Modesto Barkausko ir pianisto Daumanto Kirilausko koncertas gegužės 5 d. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje skambėjo paveiktas kataklizmų mūsų sesių ir brolių žemėje Ukrainoje. Muzikai nuoširdžiausią atjautą jiems išreiškia atlikdami ukrainiečių autorių veikalus. Taigi ir šio vakaro programą pradėjo Valentino Silvestrovo, populiariausio ukrainiečių kompozitoriaus, kūrinys styginiams „Tyli muzika“.
Mindaugo Bačkaus ir Daumanto Kirilausko koncertas Mažojoje Nacionalinės filharmonijos salėje
Nuraškė žvaigždes – gal ir įtartinai skamba šis superlatyvas, bet kodėl gi atvirai nepasakius, kad juo neperspaudžiant galima apibūdinti Mindaugo Bačkaus (violončelė) ir Daumanto Kirilausko (fortepijonas) dueto koncertą Nacionalinėje filharmonijoje. Grodami itin sudėtingus Johanneso Brahmso ir Broniaus Kutavičiaus kūrinius mūsų muzikai padarė viską, ką galėjo. O kad savo muzikalumo kraštų jie dar nėra pasiekę, jau esame patyrę ir sekmadienio (vasario 20 d.) popietę taip pat gražiai jautėme.