Aros Radvilės tapybos paroda „Akmuo pienas širdis“ Užupio meno inkubatoriaus galerijoje
Netikėtas junginys: akmuo, širdis ir pienas. Tokio, maniau, gyvenime tikrai nesutiksiu. Niekada netoptelėjo, kad šie žodžiai gali turėti ką nors bendro. Ar tik aš to nematau? Gal skaitytojas regi sąsają? Bet šiuos tris žodžius pamačiau Užupio meno inkubatoriaus plakate – taip menininkė Ara Radvilė (Radvilė Juozapaitytė, g. 1995) nusprendė pavadinti savo asmeninę parodą. Pirmiausia turi imti nagrinėti ne meno kūrinius, bet sąvokas.
Natalijos Gabalytės ir Mary Marinopoulou paroda „(false) memories“ „Ideas Block – Kompresorinės“ erdvėje
Galvoje girdisi žodžiai. Labirintas. Išėjimas. Kur jis? Aklavietė. Posūkis į dešinę. Posūkis į kairę. Vėl aklavietė. Čia jau buvau. Išėjimas. IŠĖJIMAS. VISKAS ATRODO TAIP PAT. PRISIMENU VISKĄ BLOGAI. Atrodo, čia buvau. Bloga atmintis, čia tikrai nebuvau. (FALSE) MEMORIES.
Aglajos Ray paroda „Nebijau vaiduoklio“ Užupio meno inkubatoriaus galerijoje
Kiekvienas iš mūsų susiduria su savomis baimėmis, ar tai būtų niktofobija (tamsos baimė), ar akrofobija (aukščio baimė), ar bijojimas nebūtų, nematomų žmogaus pavidalo esybių, vaiduoklių – fasmofobija. Kai kurie savo baimes išgyvena lengviau nei kiti; kai kurios baimės „nurašomos“ kaip neracionalios, kvailos. Baimes kuriame savo galvoje; jos kyla dėl įvairių minčių ir jas gali provokuoti įvairūs veiksniai. Visoms baimėms galime atrasti racionalų paaiškinimą, bet retkarčiais ieškome to paranormalaus reiškinio. Labiau tikintys visata ir jos galiomis baimes sieja su praeities gyvenimu ir jo pasibaigimu. Kai kurie žmonės kaip tik siekia išsivaduoti nuo savo baimių kovodami su jomis; kai kuriuos baimės „suvalgo“.