Franzo Schuberto dainos
Maždaug prieš 20 metų bibliotekoje man į rankas visiškai atsitiktinai pateko Franzo Schuberto trijų vokalinių ciklų „Žiemos kelias“ („Winterreise“), „Gražioji malūnininkė“ („Die schöne Müllerin“) ir „Gulbės giesmė“ („Schwanengesang“) įrašai. Tuo metu nežinojau praktiškai nieko apie klasikinę muziką, Franzą Schubertą, vokiškąją Lied tradiciją ar klasikinį dainavimą, tačiau šie ciklai iškilo prieš mane kaip monumentalios šviesos ir tamsos struktūros, gigantiški, tačiau išlaikę nepaprasto grožio intymumą, be galo liūdni, giliai žvelgiantys į žmogiškąją prigimtį, visą jos baimę, meilę ir liūdesį kūriniai. Jie mane taip pakerėjo, kad žinojau anksčiau ar vėliau turintis juos atlikti. Taip pradėjau dainuoti.
Šie trys Schuberto ciklai neabejotinai yra ryškiausi visos Lied tradicijos pavyzdžiai. Netikėtai atrasta bibliotekoje Franzo Schuberto muzika man, kaip ir daugeliui dainininkų, tapo muzikiniais „namais“, į kuriuos visuomet norisi sugrįžti. Maža to, Schubertas tapo man savotišku draugu, žvelgiančiu per petį koncertuojant: žemas, kresnas, drovus, beviltiškai nemokantis tvarkyti piniginių reikalų, visą gyvenimą
Franzo Schuberto dainos
Maždaug prieš 20 metų bibliotekoje man į rankas visiškai atsitiktinai pateko Franzo Schuberto trijų vokalinių ciklų „Žiemos kelias“ („Winterreise“), „Gražioji malūnininkė“ („Die schöne Müllerin“) ir „Gulbės giesmė“ („Schwanengesang“) įrašai. Tuo metu nežinojau praktiškai nieko apie klasikinę muziką, Franzą Schubertą, vokiškąją Lied tradiciją ar klasikinį dainavimą, tačiau šie ciklai iškilo prieš mane kaip monumentalios šviesos ir tamsos struktūros, gigantiški, tačiau išlaikę nepaprasto grožio intymumą, be galo liūdni, giliai žvelgiantys į žmogiškąją prigimtį, visą jos baimę, meilę ir liūdesį kūriniai. Jie mane taip pakerėjo, kad žinojau anksčiau ar vėliau turintis juos atlikti. Taip pradėjau dainuoti.
Šie trys Schuberto ciklai neabejotinai yra ryškiausi visos Lied tradicijos pavyzdžiai. Netikėtai atrasta bibliotekoje Franzo Schuberto muzika man, kaip ir daugeliui dainininkų, tapo muzikiniais „namais“, į kuriuos visuomet norisi sugrįžti. Maža to, Schubertas tapo man savotišku draugu, žvelgiančiu per petį koncertuojant: žemas, kresnas, drovus, beviltiškai