7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Helmutas Šabasevičius

Der Komische Holländer

„Skrajojantis olandas“ Komische Oper Berlin

Poeto Heinricho Heine’s užrašyta legenda apie amžinoms klajonėms pasmerktą olandą, įkvėpusi vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje išgarsėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka, Komische Oper Berlin scenoje įgavo netikėtų režisūrinių ir vizualinių akcentų, o pats kūrinys galėtų būti vadinamas Der Komische Holländer (spektaklis žiūrėtas kovo 15 d.).

Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Mein Fleisch heißt Lulu

Franko Wedekindo „Lulu“ Staatsschauspiel Dresden

Vienu žymiausių vokiečių dramaturgų vadinamo Franko Wedekindo (1864–1918) kūryba lietuviškai – penkių posmelių eilėraštis „Tetos žudikas“, užtat išverstas dviejų vertėjų: Jono Juškaičio ir Lanio Breilio. Vien šio nihilistinio kūrinio pavadinimas nusako Wedekindo kūrybines nuostatas, kurios savaip išplėtotos penkių veiksmų tragedijoje „Lulu“. Ji buvo išleista tik 1988 m., o „Forum Cinemas“ prieš keletą metų iš Metropolitan operos transliavo Albano Bergo operą pagal šį kūrinį.

Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Scena iš spektaklio „Lulu“. S. Hoppe nuotr.
Staatsschauspiel Dresden. D. Šabasevičienės nuotr.
Staatsschauspiel Dresden. D. Šabasevičienės nuotr.
Kornelija Anelauskaitė

Gyventi tiesoje lengviau nei meluoti

Pokalbis su aktoriumi Andriumi Žebrausku

Andrius Žebrauskas – teatro ir kino aktorius, vienas iš teatro „Kitas kampas“ įkūrėjų, pedagogas, lektorius. Teatre jį galima pamatyti Rimo Tumino režisuotame spektaklyje „Belaukiant Godo“ (Vilniaus mažasis teatras, 2002).

Andrius Žebrauskas. VMT nuotr.
Andrius Žebrauskas. VMT nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Mindaugas Capas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Mindaugas Capas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas, Mindaugas Capas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Andrius Žebrauskas, Mindaugas Capas ir Arvydas Dapšys spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys ir Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Arvydas Dapšys ir Andrius Žebrauskas spektaklyje „Belaukiant Godo“. L. Vansevičienės nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Teatro ledų laužymas

Pokalbis su režisieriumi Gildu Aleksa

Gildas Aleksa vadovauja teatro trupei „Teatronas“, yra vienas iš šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ bei šiuolaikinio cirko centro „Cirko Sapiens“ iniciatorių ir meno vadovas. Režisavo tokius spektaklius kaip „Make Love“ („Teatronas“, 2023), „80 pasaulių per vieną dieną“ („Teatronas“, 2022), „Titas“ („Teatronas“, 2022), „Skambutis tėvui“ („Teatronas“, 2021), „SoDra, Mon Amour“ („Teatronas“, 2021), „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ („Teatronas“, 2019), „Teroristas“ („Atviras ratas“, 2017) ir kt. Apdovanotas „Fortūnos“ statulėle už spektaklių „Zygfrydas“ („Teatronas“, 2018), „Vėjo prigimtis“ (Kauno miesto kamerinis teatras, 2018) ir „Otelas“ („Teatronas“, 2018) režisūrą.

Gildas Aleksa. M. Vizbaro nuotr.
Gildas Aleksa. M. Vizbaro nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „80 pasaulių per vieną dieną“. „Teatrono“ nuotr.
Scena iš spektaklio „80 pasaulių per vieną dieną“. „Teatrono“ nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Greta Vilnelė

At(s)itik(t)i(nu)mai

Apie spektaklius „Aš miegosiu prie sienos“ ir „Pasistengiau“ Vilniuje

Esame taip įpratę prie režisierių ar meno vadovų prieš premjerą sakomų monologų, kad kartais jų neišgirstame. Šiuose trumpuose ir iš pažiūros šabloniškuose pristatymuose galima ne tik apčiuopti tai, kaip teatras prisistato publikai, bet ir išgirsti intriguojančių prieštaravimų apie netrukus scenoje prasidėsiantį kūrinį. Štai prieš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“ rodymą Vilniaus „Menų spaustuvėje“ vasario 21 d. Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė žiūrovams pasakė kalbą, norėdama atsieti naujausią teatro pasirodymą nuo savo vardo ir net paties teatro. Letukaitė akcentavo, kad spektaklį kūrė ne ji, o kviestinis vengrų choreografas Ferencas Fehéris, patikino, jog scenoje nebus „Aurai“ būdingos estetikos, ir paragino vien iš šio spektaklio nesusidaryti nuomonės apie teatrą ir ateiti į kitą premjerą pasižiūrėti tikrosios „Auros“.

Kristina Marija Kulinič, Raimondas Klezys ir Andrius Mockus spektaklyje „Pasistengiau“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Kristina Marija Kulinič, Raimondas Klezys ir Andrius Mockus spektaklyje „Pasistengiau“. G. Žaltauskaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Aš miegosiu prie sienos“. S. Daščioro nuotr.
Ignas Zalieckas

Kasdien klausti, kodėl esi teatre

Pokalbis su aktore Digna Kulionyte

Aktorė Digna Kulionytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2020), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2021), „Fedros meilė“ (rež. Laura Kutkaitė, OKT, 2021), „Borisas Godunovas“ (rež. Janas Klata, Klaipėdos dramos teatras (KLDT), 2021), „Meilė“ (rež. Agata Duda-Gracz, KLDT, 2022), „Storas sąsiuvinis“ (rež. Jokūbas Brazys, KLDT, 2023), „Fragmentas“ (rež. Dmitrijus Krymovas, KLDT, 2023), „Vakarų krantinė“ (rež. Juška, KLDT, 2023) ir kt. Už vaidmenis spektakliuose „Žuvėdra“ (rež. Brazys, OKT, 2022) ir „Lost Lost Lost“ (rež. Michałas Borczuchas, KLDT, 2022) apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Laurynas Luotė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Laurynas Luotė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Karolis Maiskis, Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Karolis Maiskis, Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdinskas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Džiugas Gvozdinskas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Vadybininko darbas – tarsi šachmatų lenta

Pokalbis su teatro vadybininke Rugile Pukštyte

Teatro vadybininkė Rugilė Pukštytė prisidėjo prie tokių spektaklių kaip „Sibiro haiku“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2023), „Girti“ (rež. Iwanas Wyrypajewas, LNDT, 2023), „Gyvulių ūkis. XXI amžius“ (rež. Paulius Tamolė, LNDT, 2022), „Equus“ (rež. Jokūbas Brazys, LNDT, 2022), „Sirenų tyla“ (rež. Laura Kutkaitė, LNDT, 2022), „Kas nužudė mano tėvą“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2021), „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras (JT), 2020), „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, JT, 2020), „Urbančičiaus metodas“ (rež. Arturas Bumšteinas, JT, 2020), „Austerlicas“ (rež. Krystianas Lupa, JT, 2020), „Sapnavau sapnavau“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, JT, 2019), „Fikcijos“ (rež. Juška, JT, 2019), „Balkonas“ (rež. Éricas Lacascade’as, JT, 2019), „Valhala. Poetiniai (išsi)tardymai“ (rež. Andrius Bialobžeskis, JT, 2019), „Raudona“ (rež. Valentinas Masalskis, JT, 2018), „Autonomija“ (Árpádas Schillingas, JT, 2018), „Šveikas“ (rež. Juška, JT, 2018) ir kt. kūrimo.

Rugilė Pukštytė. L. Vansevičienės nuotr.
Rugilė Pukštytė. L. Vansevičienės nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sibiro haiku“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sibiro haiku“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Džiugas Grinys ir Dalia Michelevičiūtė spektaklyje „Equus“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė (viršuje), Aistė Zabotkaitė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Sirenų tyla“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Gediminas Rimeika spektaklyje „Kas nužudė mano tėvą“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Aistė Šivytė

Aktorius ieško PRAsmės

„Atviro rato“ spektaklis „PRAeis“

Prieš septyniolika metų, tik ką įkūrus teatrą „Atviras ratas“, jaunas aktorius Justas Tertelis pristatė monospektaklį pagal savo dramaturginį debiutą „Vienaveiksmė monopjesė PRAdedančiam aktoriui“ . Pjesė, narstanti jauno aktoriaus pirmuosius kartus ir nerimą, buvo ne kartą pasičiupta kitų pradedančiųjų egzaminų darbams ar stojimams į vaidybos studijas. Nuo šios vienaveiksmės pjesės debiuto praėjo beveik dvidešimt metų ir dabar jos autorius yra ne tik aktorius, bet ir dramaturgas, režisierius bei „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, o naujas spektaklis „PRAeis“ (2023) skirtas vidutinio amžiaus aktoriui ir žiūrovui nuo trisdešimt trejų metų.

Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Justas Tertelis spektaklyje „PRAeis“. L. Vansevičienės nuotr.
Daiva Šabasevičienė

Į šviesą

In memoriam Rimui Tuminui

Režisierius Rimas Tuminas (1952 01 20–2024 03 06) mirė Italijos pietuose esančio Apulijos regiono Galipolio uostamiesčio Šventosios Jėzaus Širdies ligoninėje. Labai simboliška. Tai šalis, kurioje meno tankis didžiulis – architektūra, dailė, muzika ir, aišku, teatras. Tai šalis, kurioje net norima numirti. Neatsitiktinai Venecijos Šv. Mykolo saloje palaidota daugybė pasaulyje garsių žmonių. Bet Tumino palaikai grįš į Lietuvą. Savo tėvynės jis niekada neišdavė ir visą gyvenimą buvo jai atviras.

Rimas Tuminas. D. Matvejevo nuotr.
Rimas Tuminas. D. Matvejevo nuotr.
Rimas Tuminas. D. Matvejevo nuotr.
Rimas Tuminas. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Nuo ko mirė drovaus Panevėžio ginekologo žmona?

Juozo Miltinio dramos teatro gastrolės Vilniuje

Į nepavydėtiną, Kafkos plunksnos vertą situaciją pakliuvęs Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro (JMDT) kolektyvas intensyviai gastroliuos po Lietuvą tol, kol gaisrininkai pagaliau leis jiems sugrįžti į ką tik suremontuotus ir, regis, pagaliau kūrybinio žydėjimo ištiktus teatro namus. Kol kas tuo džiaugiamės tik mes – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Kuršėnų, Tauragės teatro žiūrovai, ateinančius mėnesius turėsiantys galimybę pagaliau pamatyti naujausius panevėžiečių spektaklius. Maloniai stebina ir sudėtingu metu pavydėtinai lojalūs kolegos – savo erdvėse Miltinio teatrui vaidinti ir net išleisti premjerą leido Panevėžio muzikinis teatras ir Panevėžio teatras „Menas“.

Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn ir Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Tadas Gryn ir Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Mindaugas Ancevičius spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Toma Razmislavičiūtė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Ieva Brikė spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. A. Gudo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 117  >>> Archyvas